šmirkštelti

šmìrkštelti, -ia (-i Ktk, -na Dglš), -ėjo Prng žr. šmirkštelėti: 1. LTII69. 2. Šiandie kad šmìršktelė[jo] skaudrus lietus, net balos patvino Dglš. 3. žr. šmirkštelėti 4: Šmìrkštelk arkliui botagu, matai gi – eina koja už kojos Ktk. Atstok nuo manęs, kai šmìrkštelsiu, nueisi žliumbdamas! Ds. Kap šmìrkštel[ėj]au ausin, i atvirto aukštienyka Dglš. Tą drebulaitę kai atleidė, šmìrkštelė[jo] per galvą, i gatava! Švnč. ^ Du kala, du zalatija, keli šimtai šmirkštelia (arklys) LTR(Slk). 4. intr. gurkštelti: Nu, uošve, šmìrkštel' gi da [vyno] Ml. 5. intr. imti smarkiai ką daryti, pasispausti, spustelėti: Kap šmìrkštelėjom, tai, bratki tu, nuejom [toli] Pst.